Kaip sekasi?

Pasakyčiau, kad sekasi visai gerai. Visko nutinka: būna dienų, kai būnu labiau dėl ko nors susirūpinusi, kai kas nors "žiauriai" suerzina, kai supykstu, jau jaučiuosi niekam nereikalinga ir vienintelis dalykas, kurio norisi, yra užsidaryti savo kambaryje, lįsti po antklode ir niekur neiti bei nieko nematyti; ir būna dienų, kai norisi šypsotis, tiesiog džiaugtis gyvenimu, kai per dieną susitinki su tuzinu žmonių, ir vakare tau neskauda galvos nuo bendravimo ir galėtum dar antrą parą prasukti be miego. Tiek vienas, tiek kitas dienas pavadinčiau geromis. Dėl ko? Visada yra kažkas, dėl ko galima skųstis, aš renkuosi matyti, kas gyvenime yra šviesesnio. Dievas duoda kiekvienam naują dieną, ir kiekvienas turi pasirinkimą, kaip ją išnaudos ir kam. Biblijoje rašoma (kai prisiminsiu ir rasiu, kurioje vietoje, parašysiu), kad kai tau gera diena, džiaugtumeisi, o kai bloga ar liūdna, mąstytum, nes ir vieną ir kitą Dievas sukūrė. Todėl man visada sekasi gerai, nors man taip gal ir neatrodo, nes kiekvienoje dienoje yra pamokos, kurias reikia išmokti: apie save, apie kitus, apie gyvenimą ir apie Dievą. Toks tad trumpas atsakymas į labai mane pralinksminusį klausimą. Labai ačiū jo autoriui;)