Psichologas savo darbe turi paklusti psichologo etikai, dėl kurios sutaria visi pasaulio psichologai. Ir viena tos etikos nuostatų yra KONFIDENCIALUMAS. Paprastai šnekant, tai ir būtų paslapčių saugojimas. Taigi, psichologas pagal reikalavimus negali pasakoti konsultuojamo žmogaus paslapčių kitiems. Išimtis galima tik tuo atveju, jei konsultuojamam žmogui gresia fizinis sužalojimas ar prieš jį planuojamas nusikaltimas, arba pats konsultuojamasis planuoja save sužaloti ar nusikalsti. Psichologas tokiu atveju turi informuoti, kad jis turės apie tai pranešti ar kalbėtis su kitais, pvz., policija, žmogaus teisių apsaugos pareigūnais, tėvais ar pan., užtikrindamas, kad pateikiama informacija būtų susijusi tik su planuojama žalinga veikla.
Psichologas gali naudoti asmeninę konsultuojamo žmogaus informaciją, tam žmogui sutikus, pristatydamas atvejus, pateikdamas pavyzdžius, kai konsultuojasi su kolegomis arba konferencijose, seminaruose ir pan. Bet tai daryti jis turi, neminėdamas to žmogaus vardo.
O šiaip gali pasitaikyti atvejų, kai psichologas prasitaria apie konsultuojamą asmenį ką nors asmeniško. Mano nuomone, tai būtų etikos pažeidimas. Jei taip nutinka, pirmiausia, pabandyk pasikalbėti su pačiu psichologu ir atkreipti į tai jo dėmesį, galbūt parašyk jam laišką, o jei jis nekreipia į tai dėmesio, tuomet gali parašyti į Lietuvos psichologų sąjungą apie tai, kad tavo nuomone buvo pažeista psichologo etika.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą