Jei protingumą apibūdini kaip žinių turėjimą, tuomet taip, psichologas turi turėti nemažai žinių. Psichologas turi išmanyti, kaip veikia žmogaus psichika. Tai reiškia, kad jis turi žinoti, kaip žmogus bręsta, kas vyksta kiekviename jo gyvenimo laikotarpyje nuo vaikystės iki senatvės, nes kiekviename gyvenimo laike mes gana skirtingai suprantame mus supantį pasaulį. Pastebėk save ir pamatysi, kad tavo supratimas apie santykius, bendravimą, tėvus, suaugusiuosius, tikslus, save keičiasi: šiandien jis nebėra toks pat, koks buvo prieš kelis metus. Psichologas taip pat turi mokėti analizuoti informaciją, turėti ir lavinti savo loginio mąstymo gebėjimus, suprasti, kas ir kaip gali veikti žmogaus savijautą.
Kita vertus, žinios nebūtinai padaro tave geru specialistu. Psichologas turi taip pat mokėti bendrauti, priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra, neteisti jo, išklausyti, tinkamai išsakyti savo įžvalgas. Tai yra dalykai, kurių negauni su žinių įgijimu. 1 laiške korintiečiams apaštalas Paulius rašo: "Pažinimas išpučia, o meilė ugdo" (1 Kor 8:1). Taigi, galėčiau teigti, kad psichologas turi būti mylintis. Tai nereiškia, kad jis su viskuo sutinka ir pataikauja klientui; tai reiškia, kad jis iš visos širdies nori padėti žmogui, kuris pas jį ateina.
Viską apibendrinus, turiu pasakyti, kad psichologas turi turėti žinių, bet tai dar ne viskas. Pasakyčiau, kad po žinių įgijimo, o gal ir iki tol, psichologas turi tapti išmintingai mylintis taip pat.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą