Labai nustebino šis klausimas, nes lyg ir niekada to nesakiau. Nors sutinku, kad gali kartais susidaryti toks įspūdis.
Kita vertus, nors ir nemanau, kad padedu visiems, tikiu, kad iš kiekvienos susidariusios sudėtingos situacijos galima rasti išeitį. Ir pokalbis su manimi gali padėti ją rasti. Vėlgi tai įmanoma tik tokiu atveju, jei žmogus ieško pagalbos: pats nori išspręsti problemą ar rasti išeitį iš sudėtingos situacijos ir darai žingsnius link to. Yra vaikų, kurie ateina pas mane "pasipergyventi", pasitarti, kaip nesijaudinti, kaip nebijoti, kartais pasiskųsti klasiokais, mokytojais:) Mes visada kalbamės, aš dalinuosi žiniomis, paaiškinu, kas prie ko, pasiūlau kokias nors išeitis, ir labai dažnai, ypač, kai esame nepatenkinti kitais, prieinam prie to, kad keistis reikia pačiam (tai galioja tiek vaikams, tiek suaugusiems). Deja, ne visi nori tą daryti (vėlgi, taip yra ir vaikų ir suaugusiųjų tarpe). Ir tai vyksta dėl įvairiausių priežasčių: gali būti, kad baimė ar nerimas yra toks dideli, kad yra sunku peržengti per juos; gali būti, kad mes norime likti teisiais ir nepriimam tos tiesos, kad klystam mes, o ne kiti žmonės, kad patys savo poelgiais "prisiverdame košės", kad keistis reikia mums, ir pan. Todėl, iš tiesų, jei man iš lūpų išsprūdo teiginys, kad padedu visiems, labai atsiprašau už klaidingą informaciją
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą